2012-10-16    Vaude Bike Xdream 2013

Jau antrus metus S-Sporto komanda dalyvauja Vaude Bike X-Dream varžybose. Tai rogainingas, kuriame komandą iš 3 dviratininkų per 4 valandas turi surinkti kuo daugiau kontrolinių punktų. Į šias varžybas susirenka stiprios ir patyrusios komandos, todėl geram rezultatui reikalingas ypač geras trasos suplanavimas, didelis greitis ir nepriekaištingas orientavimasis.

Startas


Apie varžybas komandos kapitonas Petras Andrašiūnas:


Po 2011 metų nesėkmingo pasirodymo šiose varžybose (13 vieta), šiais metais norėjosi geresnio rezultato. Komandos sudėtis išaiškėjo likus tik porai savaičių iki renginio. Be manęs (P.A.) komandoje buvo Jonas Maišelis (2012m Pasaulio OSKD jaunimo čempionato medalininkas) ir Andrejus Dolgovas (2012m Lietuvos MTB maratonų taurės laimėtojas). Su tokia sudėtimi kovoti dėl prizinės vietos buvo daug šansų, tačiau konkurencija taip pat šiais metais buvo rimtesnė: be Suomijos MTBO rinktinės varžybose startavo Rusijos MTBO rinktinė, labai sustiprėjusi estų GU Energy komanda ir pernai metų nugalėtojai estai Arctic sports club .
Spalio 13 diena pasitiko mus tipišku estišku oru: +5 laipsniai šilumos ir apsiniaukęs dangus. Per pastarąsias kelias savaites daug lijo, todėl žinojome, kad miške sausa nebus. Po vėlyvų pusryčių pajudėjome į startą. Padarę trumpą apšilimą stojome į starto zoną ir po kelių minučių gavome signalą paimti žemėlapius. Trasos planavimui šiose varžybose skiriama 15 minučių. Per šį laiką spėjame suplanuoti beveik visą trasą ir ją pamatuoti. Galui paliekame 3 kp, dėl kurių nuspręsime pagal liekantį laiką. Pirmenybę teikiame geros dangos keliui ir asfaltui, nes žinome, kad miško keliukai sunkiau ir lėčiau važiuojami. Taip pat pradžioje nusprendžiame imti sudėtinguose rajonuose esančius punktus, o galui pasiliekame aiškiose vietose esančius kp (didelių proskynų sankryžos ir pan.).
Girdime, kad iki starto lieka viena minute, susidedam žemėlapius į planšetes ir pajudam arčiau starto arkos. Startas, ir mes jau pakeliui į 1 kp. Važiuojame didelėje grupėje, asfaltu, greitis apie 50km/h. Pirmo kp rajonas su smulkiomis reljefo formomis ir tankiu kelių tinklu, kurį sunku suprasti dėl žemėlapio mastelio, kuris šį kartą 1:37500. Punktą imame vieni iš pirmųjų. Su mumis rusai ir kitos komandos. Išvažiuodami iš kp darome apie 30 sekundžių klaidą, kas įprastose MTBO varžybose yra daug, čia į tai didelio dėmesio nekreipiam. Iš 2 kp visi pajuda skirtingomis kryptimis ir mes liekame vieni. Važiuojame per pelkėta pievą ir suprantame, kad čia prasideda varžybos. Pakeliui į 3 kp matome priekyje važiuojančia komandą – kaip vėliau paaiškės, tai mus aplenkusi Hawaii Kirong komandą. Pakeliui į 4 kp darome klaidą – nepamatome keliuko ir tai mums kainuoja papildomus 400 metrų. Dabar analizuojant trasą aišku, kad šioje vietoje reikėjo imti kitą kp, kas sumoje mums būtų sutaupę net 5 minutes. Toliau važiuojame asfaltu, mūsų grupę veda Andrejus. Pasižiūriu į spidometrą – greitis apie 40km/h. Imam dar vieną kp neaiškiam rajone – čia dar paliekame apie 30 sek dėl stabtelėjimo. Toliau atgal į asfaltą ir į kalną prieš vėją. Jau 30 minučių kaip trasoje, todėl pakilę suvartojam pirmą dozę Maxim želės. Įsukam į mišką ir čia prasideda šventė – kelias užlietas vandeniu, o provėžose suverstos statybinės atliekos. Beveik pėsti įveikinėjam maždaug 700m atkarpą, kol po kojomis vėl tvirtesnis gruntas. Sekantį kp imame dideliu greičiu, išvažiuodami iš jo prasilenkinėjame su daug komandų. Išvažiuojame į šlapią ir slidų kelią ir nepamatome mums reikalingos proskynos. Vietoje jos įsukam į nepažymėtą takelį, bet suabejojam ir nenukertam per mišką – grįžtame atgal ir apvažinėjame. Tai mums kainuoja apie 3 minutes. Kelias iki 8 punkto purvinas, žemių nuo priekyje esančio Jono rato tiek daug, kad nebesimato žemėlapio. Į 9 kp vėl tuo pačiu keliu, vėl purvas, bet čia jau sukame į sausesnį miško taką ir lekiam punkto link. Pravažiavimas į 10 kp eina palei ežerą, o miškas ir keletas kelių šalia – draudžiama teritorija. Atvažiavę į paežerę pamatome teisėjus, atidžiau pažiūrim į žemėlapį ir judam link savo „kelio“. Čia randame 10m ilgio vandens ruožą. Įsitikinę, jog tai „kelias“ judame pirmyn. Ir pagaliau pasiekiame normalų taką, ant kuri ir stovis mūsų punktas. Iš jo kertame link asfalto. Važiuojame miško valymo takeliu, greitis tolygus ėjimui pėsčiomis, o ratas vandens ir purvo mišinyje beveik iki stebulių. Pasiekiame asfaltą ir ilsimės Andrejui „ant rato“. Jau 90 minučių kaip mes trasoje, todėl maitinamės rimčiau – dar vienas 100 gramų Maxim želė pakelis ir mes sotūs ir laimingi pasiekiame 11 kp. Iki 16 kp viskas paprasta, kelias greitas ir didesnių problemų nekelia. Tačiau po 2 valandų važiavimo purvas ant grandinės ir žvaigždžių jau praneša apie save pirmaisiais grandinės prilipimais prie žvaigždžių. Pakeliui į 17 kp stojame maitinimo punkte – čia per minutę prisipildome gertuves. Girdo Vichy Active sport ar kaip ten tiksliai tas birzgalas vadinas – jau geriau būtų Cola. Gerai, kad šalta, tai perėjimas nuo Maxim į Vichy nelabai jaučias. Po trumpo pit-stop‘o sukam į mišką punkto link ir čia didelis kelias virsta į vingiuojantį „single-track‘a“. Ant žemėlapio viskas aišku kaip du kart du, o vietovėje nieko nesuprantam. Stabtelim, pagalvojam. Pasiekiam didelį kalną ir kopiam į jį. Andrejus pasigiria, kad per Red Bull dollomitenman varžybas taip lipo apie 1 valandą. Man užtenka ir šitos minutės. Viršuje dar pagalvojam ir tolumoje pamatom kp. Čia ir praradom tas 5 minutes, apie kurias anksčiau minėjau. Vėl pasiekiam asfaltą ir nuo jo imam 18 kp, pamažu pradeda jaustis nuovargis. Jau nuo starto praėjo 2 valandos ir 20minučių ir mes jau įveikėme apie 54 kilometrus. Pakeliui į 19kp maitinamės, greitis jau nebe toks didelis, pučia priešpriešinis vėjas ir Andrejus dirba priekyje. Maloniai nustebina išlindusi saulė ir pašildanti jau šlapius drėgnus rūbus. Iki 22kp viskas paprasta – tiesiog reikia kentėti. Jau pradeda timpčioti kojų raumenis. Pasisukame link 23 punkto – ilgas pravažiavimas asfaltu, prieš vėją. Dar miške paklausiu kaip visų savijauta – atsakymo vidurkis – vidutiniškai. Tačiau Andrejus praveža mus apie 35km/h tempu. Už nugaros 70 įveiktų kilometrų ir 3 valandos darbo. Iki finišo lieka valanda. Pakeliui į 24 punktą mums pasiseka ir pravažiuojame nepažymėtų takeliu tiesiai į reikalingą sankryžą. Punkte susitinkame estus iš CC Rota mobilis komandos. Išvažiuojame į asfaltą ir lengvai pailsime jiems ant rato, tačiau jų tempas per žemas ir miške juos paliekame. Atsižymėjus punktą lipant ant dviračio jau rimtai sutraukia vieną blauzdą. Užtrunkame apie 30 sekundžių kol atleidžia ir vėl spaudžiam kiek sveikata leidžia. 26 punkte nusprendžiame, kad imsime 2 iš 3 galui paliktų punktų. Išvažiuojame iš 27 kp ir judame upės link – pagal planą kirsime siaurą upelį ir mišku taikysime į kelią. Tačiau mums sekasi ir mišku toliau veda takas, nepažymėtas ant žemėlapio, o ir per upelį yra tiltelis. Lengvai pasiekiame 28 punktą ir skubame į paskutinį kp. Pakeliui į jį jau visiškai peršlampame kojas, nes kelias užsemtas, o ir aplinkui viskas paskendę pelkėje. Paskutiniame kp jau susitinkame daug kitų komandų ir tuos pačius CC Rota mobilis. Iki finišo lieka 16 minučių, todėl jokių šansų paimti 30 kp nėra – jis stovi kitoje upės pusėje, o ir iki upės vedančios proskynos neaiškios. Apvažiavimui reikia ne mažiau 30 minučių. Todėl sukame finišo link. Vėlavimas 5 minutėmis mums nubrauktų vieną kp, todėl rizikuoti tikrai nevertą. Čia pradardame bėgti nuo estų, kad nereiktų jų „vežti“. Su Jonu miname priekyje, o Andrejus specialiai atsilieka. Kelis kartus estai bando „dasikalinėti“, bet vėliau atsilieka. Kaip vėliau paaiškėjo, jie dar važiavo į vieną kp, o mes jau tiesiai į finišą.
Finišuojame turėdami 10 minučių rezervą, bet neturėdami 1 kp. Iš karto važiuojame namo praustis ir pakuotis. Grįžę sužinome rezultatus – 6 vieta. Prieš mus 5 komandos su 30 punktų, o nugalėtojai prieš mus 10 minučių greitesni. Valgome organizatorių paruoštą košės tirštumo šiupininę sriubą ir tylime. Pralošėme ne tik dėl planavimo, bet ir dėl greičio. Paanalizavus tarpinius laikus, matome, kad net tose vietose, kur važiavome labai greitai, atsilikdavome keliomis sekundėm. Aišku, ir mes parodėme greitų tarpinių laikų. Bet to pakako tik 6 vietai.
Nors užimta vieta netenkina, pernykštis rezultatas pagerintas dvigubai. Belieka laukti Xdram 2013 varžybų ir mėginti iš naujo.

Sportland komandą mes aplenkėme vos 58 sekundėmis :)

 

Apie varžybas Jonas Maišelis:


Tik prieš savaitę pirmą kartą pabandžius sudalyvauti tokio tipo varžybose mano tikslas buvo atlaikyt tas 4h kuo geriau ir „nenulūžt“, nes komandos tikslai buvo visai kitokie nei Latvijoje, kurioje gavosi 4h turistinis žygis. Šiose varžybose nebuvo labai rimtų konkurentų, o ir komandos draugai buvo silpniau pasiruošę tokioms varžyboms, bet tai nesutrukdė laimėti. Po rogainingo Latvijoje įgijau šiek tiek patirties ir šiose varžybose startuoti buvo drąsiau. Prieš varžybas viskas vyko taip kaip visada, todėl į startą atvykau ramus ir pasiruošęs. Atvertus žemėlapį supratau, kad suplanuot optimaliausią variantą bus sunku, nes žemėlapyje buvo kelios upes, dėl kurių teko planuoti pravažiavimus taip, kad tiltai per jas būtų pakeliui į sekantį kp, išvengiant bereikalingų apvažiavimų. Šiek tiek dvejodami po truputį pradėjome planuoti trasą. Suplanavus kaip važiuosime man atrodė, kad suplanavome visai neblogai. Neramino tik tai, kad vienas iš trijų nesuplanuotų punktų buvo visai nepakeliui. Bet aš vyliausi, kad kitos komandos galbūt nespės surinkti visų punktų ir taip mes turėtumėme šiokį tokį pranašumą, o gal ir patys kaip nors spėtumėme jį paimt. Na bet gavosi kaip gavosi. Pabaigoje neliko jokių šansų spėti paimti tą nelemtą 46kp ir teko skubėt finišo link. Tikintis, kad galbūt kitos komandos taip pat nesurinko visų kp. Bet išvydus rezultatus teko nusivilti ir tenkintis tik šeštąja vieta. Fiziškai varžybos buvo nelengvos. Po 2:30h mynimo atsirado nemalonus timpčiojimas raumenyse, kuris neramino, nes žinojau, kad priešakį dar pusantros valandos važiavimo. Bet rimčiau atsigėrus energetinio gėrimo ir „susileidus“ geliuką raumenis atleido, todėl toliau galėjau minti pilna jėga. Na ir likus 5 punktams iki finišo vėl pajaučiau, kad koks nors neatsargus judesys su sulenkta koja gali baigtis stipriu skausmu blauzdoje. Todėl teko kentėti iki finišo, kadangi geliukas jau nebepadėjo. Į finišą sukandęs dantis sėdėjau Andriui ir Petrui ant rato ir po šiokio tokio sprinto į paskutinį kalniuką pasiekėme finišo arką. Malonu finišavus spidometre pamatyti, kad per 3:50h numynėme net 90km. Tai buvo ilgiausios ir vienos iš sunkiausių mano OSKD varžybų per penkis sezonus šiame sporte. Reziumė toks varžybų formatas man patiko, nes tokio tipo varžybas gali laimėti ne patys stipriausi, bet tie kurie susiplanuoja trasą išmintingiausiai. 4 valandų rogainingas bent jau man atrodo patraukliausias, nes jei būtų reikėję važiuot dar porą valandų, tai varžymasis turbūt būtų tapęs jau ne prieš varžovus, o prieš save patį. Bet galbūt kada nors ateityje, jei bus galimybių visai įdomu būtų pabandyti ir ilgesnį: 5-6h rogainingą. Bet manau, kad šiam sezonui užteks.

 

 

 

Varžybų rezultatai

Žemėlapis su komandų GPS

Komentarai